Pokalbiai su kūnu: fiziniai streso, nerimo ir traumos požymiai

Visi esame tai patyrę - prieš svarbią prezentaciją prakaituoja delnai, ginčo metu daužosi širdis arba po ilgos, įtemptos dienos nepaaiškinamai įsitempia pečiai. Bet ar kada nors pagalvojote, kodėl kūnas taip reaguoja? Suprasti fizinius psichologinių iššūkių požymius, tokius kaip nerimas, stresas ir psichologinės traumos, būtų pirmasis žingsnis į geresnį savęs pažinimą ir kūno valdymą.

Fenomenas „kovok arba bėk“

Kai susiduriame su stresine situacija, mūsų organizmas iš karto reaguoja kaip „kovok arba bėk“. Dėl šios pirminės reakcijos išsiskiria hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis - kokteilis, kuris paruošia mus greitiems veiksmams. Kažkada tai buvo naudinga mūsų protėviams, kurie susidurdavo su fizinėmis grėsmėmis, o šiandieniniame pasaulyje šią reakciją dažnai sukelia psichologinis stresas, pavyzdžiui, spaudimas darbe, socialinis nerimas ar traumuojantys prisiminimai.

Pečiai žino

Viena dažniausių vietų, kur žmonės patiria įtampą, yra pečiai. Trapeciniai raumenys, kurie tęsiasi nuo kaklo užpakalinės dalies iki pečių, yra ypač jautrūs stresui. Kai šie raumenys susitraukia, pečiai pakyla, tarsi ruoštumėtės smūgiui. Tai ypač būdinga asmenims, patyrusiems psichologinę traumą, kai kūnas pasilieka „somatinius prisiminimus“.

Skrandžio bėdos

Ar kada nors girdėjote apie „gut feeling“ (nuojautą, kuri pasireiškia pilve)? Tam yra priežastis. Žarnynas jautriai reaguoja į emocijas, o stresas gali sukelti virškinimo trakto problemas, kartais net tokias kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Taip yra todėl, kad žarnynas ir smegenys yra susiję sudėtingu tinklu, vadinamu žarnyno ir smegenų ašimi.

Kvėpavimo pokyčiai

Negilus, greitas kvėpavimas yra dar viena dažna fizinė reakcija į stresą. Toks kvėpavimas sustiprina nerimo jausmą ir net gali sukelti panikos priepuolius. Gilaus kvėpavimo technikos mokymasis - paprastas, bet veiksmingas būdas tam pasipriešinti.

Sąmoningumo galia

Šių fizinių simptomų atpažinimas - pirmas žingsnis siekiant veiksmingiau valdyti savo psichinę būklę. Žinodami, kaip jūsų kūnas reaguoja į stresą, galite imtis aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, giliai kvėpuoti, mankštintis ar net kreiptis į psichoterapeutą, kad sumažintumėte šiuos simptomus.

Valdykite savo kūno reakcijas su Meetelp

Jei pastebėjote bet kurį iš šių fizinių streso, nerimo ar psichologinės traumos simptomų, nesate vienas - pagalba jau čia. Programėlė „Meetelp“ sujungia jus su psichologais, kurie specializuojasi būtent šiose problemose. Programėlėje galima ne tik susirasti specialistą, bet ir naudotis nuotaikos dienoraščiu, kad galėtumėte stebėti savo emocinę ir fizinę būseną. Taip pat kasdien gausite klausimus savęs pažinimui. Šios priemonės padės geriau suvokti savo kūno reakcijas į psichologinius iššūkius ir padės rasti efektyvias įveikos strategijas. Su „Meetelp“ jūs greičiau suprasite ir valdysite savo kūno kalbą.